tolimybė

tolimýbė sf. (1) tolima vieta, tolimas kraštas, tolybė: Miestas buvo iš tolo matomas, toli girdimas ir tolimybėse minimas P.Cvir. Visi tie, nors tolimybėj gyvena, nėr tečiaus prastais dėl svieto rš. | prk.: Nerimstu. Trokštu tolimybės dalykų Vd.